Kaip nepasimesti tarp 153 DI projektų

Kai papasakoju, kiek visko pasidarau su dirbtiniu intelektu (DI), dažniausiai išgirstu ne „kaip“, o „kaip tu ten nepasimeti?“. Pats ne kartą to klausiau kitų. Dažniausias atsakymas buvo sąžiningas: niekaip. Projektų daugėja greičiau, nei spėji juos prisiminti.

Šiandien mano sąraše yra 153 projektai. 87 veikia internete, 66 tik mano kompiuteryje. 37 iš jų yra eksperimentai, padaryti per dieną ar dvi, ir kai kurių galbūt daugiau niekada neatidarysiu. Be žemėlapio pusę jų jau būčiau pametęs.

Data

09/10/2026

Įrankiai

AI Dashboard (mano paties programa kompiuteryje), Claude Code, GitHub, Cloudflare Access

Kas tikrinta

Projektų skaičiai paimti iš paties sąrašo tą pačią dieną

Kam netinka

Jei turite tris projektus, užtenka paprastų užrašų

Viena vieta, kurioje matau viską

AI Dashboard yra paprasta programa mano kompiuteryje. Kairėje kategorijos, viduryje projektų sąrašas, dešinėje pasirinkto projekto kortelė: ką jis daro, kodėl jį sukūriau, ar jis veikia internete, ar tik pas mane, kelios ekrano nuotraukos ir sąrašas, kas ir kada padaryta.

Svarbiausia čia ne pati programa, o tai, kad aš jos nepildau. Anksčiau kiekviename projekte įklijuodavau tą patį prašymą ir gautą tekstą ranka nešdavau į kortelę. Taip padariau gal aštuonis kartus ir supratau, kad ilgai neištversiu. Dabar, kai baigiu darbą su Claude Code, jis pats perskaito projekto kodą ir įrašo arba atnaujina kortelę. Pridėjau naują funkciją, perkėliau projektą į internetą, nurašiau į archyvą: kortelė tai pasiveja. Kiekvieno projekto aplanke dar yra pakeitimų žurnalas, susietas su kortele: ką įrašau viename, atsiranda ir kitame.

Po vienu stogu ar tik pas mane

Antrą dalyką supratau ne iš karto: ne visi projektai turi gyventi toje pačioje vietoje.

Kai kuriems geriausia, kai viskas po vienu stogu. Kodas GitHub saugykloje, svetainė, duomenų bazė ir domenas vienoje Cloudflare paskyroje. Tada turiu istoriją ir atsarginę kopiją, o pakeitimas į internetą iškeliauja viena komanda. Taip gyvena viešos svetainės, laboratorijos eksperimentai, mokymų puslapiai.

Kitiems geriausia likti tik mano kompiuteryje. Viskas, kur yra sveikatos rodiklių, finansų ar šeimos informacijos, į GitHub nekeliauja visai, net į privačią saugyklą. Tokie projektai turi tik vietinę versijų istoriją. Dingus kompiuteriui jų būtų gaila, bet jų nėra ir svetimame serveryje.

Dashboard yra vienintelė vieta, kuri žino apie abi grupes. Projektai gyvena skirtingose vietose, o sąrašas vienas. Tai ir yra tas stogas, kurio man reikėjo: ne viena vieta visiems projektams, o viena vieta, kuri žino, kur yra kiekvienas.

Privatus projektas su įprasta nuoroda

Trečia dalis atsirado po klaidos. Turiu puslapį, kuris kas 10 minučių tikrina tikras lėktuvų bilietų kainas kelionėms, kurias stebiu. Pirmoji jo versija veikė viešu adresu, ir kelionės planą galėjo pamatyti bet kas, turintis nuorodą. Be to, ji rodė išgalvotas kainas ir kainavo brangiausiai iš visų mano projektų Railway serveryje.

Dabar prieš jį stovi Cloudflare Access. Atidarai nuorodą ir pirmiausia matai Google prisijungimą. Įeiti gali tik viena paskyra, mano. Prisijungimo puslapio neprogramavau, slaptažodžių nesaugau, o iki 50 naudotojų tai nemokama.

Tai pakeitė, kaip kuriu. Anksčiau klausimas „ar tai gali būti vieša?“ mane stabdydavo. Dabar privatumas yra vienas nustatymas, o ne atskiras darbas.

Tai ne vien Claude triukas

Naudoju Claude Code, bet niekas čia nuo jo nepriklauso. Kortelės žingsnis yra viena parašyta instrukcija projekte: baigus darbą perskaityk kodą ir atnaujink įrašą. ChatGPT Codex skaito tokį pat instrukcijų failą (AGENTS.md), o Cursor ir Gemini CLI turi savo. Versijos GitHub, aplankas, kuris lieka tik kompiuteryje, ir Google prisijungimas prieš privatų puslapį veikia vienodai, kad ir kuris įrankis parašė kodą. Pats skydelis gali būti paprasta lentelė ar tekstinis failas. Mano yra programa todėl, kad tokią pasidariau, o ne todėl, kad jos reikia.

Kas neveikia

AI Dashboard gyvena viename kompiuteryje, telefone jo nematau. Langas pats neatsinaujina: kai Claude įrašo kortelę, jį reikia perkrauti. Programa nesugaudo dublikatų, todėl DI turi pats patikrinti, ar projektas sąraše jau yra, kitaip atsiranda antra kortelė. O ekrano nuotraukas atnaujinu tik po didesnių pakeitimų, todėl kai kurios rodo vakarykštę versiją.

Teisingas prieštaravimas: gal problema ne ta, kaip nepasimesti tarp 153 projektų, o tai, kad jų yra 153. Iš dalies taip. Sąrašas projektų nemažina. Bet jis parodo, kurie 37 yra eksperimentai, kuriuos galiu ramiai pamiršti, ir kurie 87 veikia internete, todėl turi būti tvarkingi.

Ką daryti pirmadienį: susirašykite savo projektus į paprastą lentelę su keturiais stulpeliais: kas tai, ką daro, kur gyvena (tik kompiuteryje, GitHub, internete) ir kas gali jį atidaryti. Tada paprašykite DI ją atnaujinti kiekvieno darbo pabaigoje.

Taisyklė

Projektas, kurio neberandi, lyg ir neegzistuoja. Kurti dabar pigu. Sunkiausia po trijų savaičių rasti, ką sukūrei, ir prisiminti, kam leidai tai matyti.

Kiek kainuoja pačios svetainės, kurias taip pasidarau, surašiau atskirai. O mažus projektus, kurie gali būti vieši, rodau laboratorijoje.